| „Esame pakriktyti Kristuje“ (Rom 6, 3).
Kai iandien, vienydamiesi su Banyia Lietuvoje, dkojame Šveniausiajai Trejybei u prie eis imtus met toje tautoje vykus Krikt, specialiai mus prabyla v. Paulius: „Argi neinote, jog mes visi, pakrikdytieji Jzuje Kristuje, esame pakriktyti jo mirtyje? Taigi kriktu mes esame kartu su juo palaidoti mirtyje, kad kaip Jzus buvo prikeltas i numirusi Tvo lovinga galia, taip ir mes pradtume gyventi atnaujint gyvenim“ (Rom 6, 3-4).
Jei iandien kas nors klausia, kas vyko prie eis imtus met Vilniuje ir Lietuvoje, gali rasti piln atsakym k tik cituotuose apatalo odiuose. Kristus savo velykine paslaptimi jo asmenin (Lietuvos) didiojo kunigaikio ir jo tautiei istorij. Jie buvo panardinti atperkamojoje Kristaus mirtyje, kad per jo prisiklim galt drauge pereiti nauj gyvenim.
Šiandien susirink ir dvasia vienydamiesi su ms broliais ir seserimis Lietuvoje, apmstome sakramentin Kristaus realyb, vis jos gyl ir gali.
Kai Prisiklusysis siunt apatalus visas ems tautas skelbti Evangelijos ir kriktyti Šveniausiosios Trejybs vardu, isipild pranao Ezechielio odiai, kartojami ios dienos liturgijoje: „Paimsiu jus i pagoni, surinksiu i visos ems... Duosiu jums nauj ird, diegsiu jums nauj dvasi (Ez 36, 24.26).
Kriktas, anot Kristaus odi Nikodemui, yra sakramentas, atgimdantis i vandens ir Šventosios Dvasios. Krikto sakramentas – versm naujo gyvenimo, kuriame nugalimos gimtosios nuodms pasekms ir skiepijamas iganymo laidas, btent malon ir meil; to yra melds psalmininkas : „Sutverk ird man tyr, o Dieve, many nepalauiam dvasi atnaujink“ (Ps 50/51, 12).
Kriktas – pirmoji Šventosios Dvasios pergal mogaus sieloje, aminojo iganymo pradia Dieve, mumyse esanti Dievo karalyst.
Šios ikilms liturgija kreipia ms mint vidin mog, kuris naujai sukuriamas iuo sakramentu: „kvpsiu jus savo dvasios ir padarysiu, kad gyventumte pagal mano statymus, laikytumts mano nuostat ir vykdytumte juos“ (Ez 36,27). Ši ikilm kartu kreipia mint ir taut : „Js gyvensite toje alyje, kuri a js tvams esu atidavs. Js bsite mano tauta, o a bsiu js Dievas.“ (Ez 36, 28).
Kai klausoms i pranao odi, ms mintys ir irdys skrieja t al, kurioje nuo seno gyvena lietuvi tauta: lietuviai – ms broliai viename katalikikame pavelde. Esame susivienij dvasia su ta ms seserimi Banyia, kuri iais istoriniais 1987 metais dkoja Šveniausiajai Trejybei u Krikto dovan. T dvasin bendryst graiai ireikia vienu metu vykstanios ms ikilms ia, prie apatalo Petro karsto, ir tautinis jubiliejaus minjimas Vilniuje. Šiuo paiu metu vyskupai, kunigai, vienuoliai ir vienuols drauge su tikiniaisiais yra susirink prie Lietuvos Globjo v. Kazimiero karsto. J ir ms balsai drauge kyla prie Viepaties, vis Tvo ir visokeriop grybi Davjo.
Ms bendryst itin gyv, juste juntam daro dalyvavimas ioje Bazilikoje i Lietuvos atvykusios delegacijos, susidedanios i kiekvienos diecezijos atstov kunig ir vadovaujamos garbingo ms brolio vyskupo Antano Vaiiaus. Brangieji Broliai kai esate tarp ms ia, katalikybs ir ms irdyje, atrodo, lyg bt su mumis visa js garbingoji tauta, apsti tikjimo ir artimo meils, su nelygstamu dvasini dovan lobiu, kur per eis imtus met teik ir dabar ji teikia Visuotinei Banyiai. Su diaugsmu pasitinkame ieivijos lietuvius, i keli kontinent gausiai atvykusius pareikti itikimybs tv priimtojo Krikto dovanai, parodyti brolikos vienybs su katalik bendrija Tvynje.
Brangs mano broliai ir seserys lietuviai Romos Vyskupas, ventojo Petro pdinis, visos Banyios vienybs reikjas ir tarnas, iandien nuoirdiai jus sveikina ir ioje Eucharistijoje jums teikia brolik ramybs pabuiavim.
Visais savo irdies trokimais esu su jumis. Tok trokim nuo seno savyje neioju, kiekvien dien melsdamasis lankau js Tvyn. Jus prisimenania malda su manimi jungiasi visa Banyia. Ypa Europos Banyia jauia glaud ry su jumis, brangieji broliai ir seserys, nes js tiek geografine padtimi, tiek visa istorine eiga priklausote io kontinento krikionikj taut eimai. Todl reikmingas yra iandien bema vis Europos Episkopat (atstov) dalyvavimas; jis juk sako, kaip giliai visi mes jauiame bendrum ir vienyb su jumis.
Mes grims js tikjimu ir krikionika itverme. Drauge su jumis ipastame, „kad, prisikls i numirusi Kristus daugiau nebemirta; mirtis jam nebeturi galios... Taip ir js laikykite save mirusiais nuodmei, o gyvais Dievui Kristuje Jzuje“ (Rom 6, 9.11).
Drauge su jumis meldiame visagal Diev, kad „padaryt jus vertus savojo paaukimo ir savo galybe tobulint gerus js umojus bei veikl tikjim; kad jumyse bt palovintas ms Viepaties Jzaus Kristaus vardas ir js – jame“ (2 Tes 1, 11-12).
Šiandien norime padkoti Dievui u visus, kurie tarp js senoli, nuo imtmei iki dabar, yra buv Kristaus tarnai ir Dievo paslapi teikjai.
Dkojame ir u tai, kad Lietuvos Kriktas toliau duoda iganing vaisi ir ms amiuje. Tai rykiai patvirtina js tautieio Palaimintojo asmenyb. Kaip tik iandien turiu diaugsm j ikelti altori garb.
Arkivyskupas Jurgis Matulaitis-Matuleviius, kurio gyvenimas ir darbai k tik buvo nusakyti, yra ypatinga Dievo dovana Banyiai ir lietuvi tautai, venianioms jubiliej. Jis buvo tikras „Jzaus Kristaus tarnas ir apatalas“, uolus bei nenuilstantis sielovados darbininkas ne tik Tvynje, bet ir Lenkijoje, Romoje bei kitose vietose – drsus ir iniciatyvos kupinas, sumanus ir pasiaukojs, pajgus atsilaikyti ir veikti sunkiomis Banyiai gyvenimo slygomis, u visa labiau ir visikai atsidavs jam patikt siel iganymo reikalui.
Kad jis sugebjo nugalti visokeriopus imginimus ir bti vis labai kilniai vertintas, tai priklauso nuo jo ypatingu bdu praktikuot dorybi. Tai patvirtina gauss liudijimai i vairi srii, kuriose reiksi gausi vaisi davusi jo kaip ganytojo veikla: nuo uolaus kunigiko apatalavimo iki svarbi Šventojo Sosto jam patikt pareig; nuo akademinio dstymo iki praktinio kultros bei socialinio teisingumo reikalavim puoseljimo, taip pat nuolatini asmenini sipareigojim vargdieni ir beturi naudai. Ypa noriu priminti jo rpinimsi vienuoliniu gyvenimu. Jis tai parod, atnaujindamas Kunig Marijon kongregacij, steigdamas Šv. Mergels Marijos Nekaltojo Prasidjimo vargdieni seser ir Eucharistinio Jzaus Tarnaii vienuolijas. ia gausiai dalyvaujantys jo dvasios sns ir dukterys i jo yra gav brang ventumo bei atsidjimo Banyios ir broli tarnystei paveld. Visi ie padariniai kilo i gilaus vidinio gyvenimo, kuris palaik nuolatin jo vienyb su Dievu. Palaimintasis Jurgis Matulaitis labiausiai yra viesus pavyzdys vyskupo, tapusio „visiems viskuo“, giliai sismoninusio savj ganytojo paaukim, visikai atsidavusio Evangelijos skelbimui ir pastangoms vesti sielas ventum.
Šiai dienai skirtoje Evangelijoje girdime Viepaties odius: „Kas neima savo kryiaus ir neseka paskui mane – nevertas mans. Kas isaugo savo gyvyb, praras j, o kas praranda savo gyvyb dl mans – atras j“ (Mt 10,38-39). Jie labai tiksliai nusako arkivyskupo Jurgio paaukim ir gyvenim. Per penkiasdeimt eerius metus jis stengsi bti vertas Kristaus. m tad savo kryi. O kryiai, kuriuos jis turjo imti ir neti, buvo daugeriopi. m jis tuos kryius ir sek paskui Krist. vairiais atvejais buvo pasirengs „paaukoti gyvyb dl Kristaus“. Tai rodo jo odiai, jo darbai, visa jo pastoracin veikla. Neiekojo savs. Nesiek „susirasti sau gyvenim“. Prieingai, buvo pasirengs ne vienu atveju prarasti savo gyvenim. Kaip tik dl to pasiek t gyvenimo pilnatv, kuri mogus gali patirti Kristuje. Sekdamas Kristumi ir kitus ved Evangelijos keliu – tuo keliu, kuris yra Krikto Kristuje vaisius ir pasekm.
Brangs broliai ir sess lietuviai Šiandien Banyia kreipiasi jus Kristaus odiais i Evangelijos: „Priimkite prana kaip prana, priimkite teisj kaip teisj“ (Mt 10,41). Toks yra ios beatifikacijos kis Krikto jubiliejui. Šventuosius reikia priimti irdimi ir tikjimu, kad jie rodyt keli – keli, prasidedant pasinrimu Kristuje per Krikt.
Taigi drauge su naujuoju Palaimintuoju, stojaniu js akyse alia Lietuvos Globjo ventojo Kazimiero, meldiame, kad js be paliovos btumte verti Kristaus. Jis gi sako: „Kas ima savo kryi ir seka paskui mane, tas vertas mans“.
Istorijos eigoje js daug kart parodte ir rodte savo nor bti verti Kristaus; bti jo verti neretai net herojiku mastu. Ko daugiau galtume iandien, iais jubiliejiniais metais, linkti jums ateiiai?
Linkime bti vertiems Kristaus!
Bti Dievo tautai toje alyje, kuri Dievas yra davs js senoliams...
Ir kad Dievas, ms Viepaties Jzaus Kristaus Tvas, visada bt js Dievas (plg. Ez 36, 28).
Amen. ___________________________________________
Šis lietuvikas tekstas buvo paskelbtas KK1988.
|